Ar tu kada nors suklydai? Žinoma, juk mes visi klystame. Vienų klaidos mažesnės, kitų didesnės. Vienų klaidos lieka nepastebėtos, apie kitų klaidas kalba visas pasaulis.

Bet ką Dievas galvoja apie mūsų klaidas?

Ne! Žvelgdamas į mus Jis šypsosi, nes mato Kristaus šventumą ir teisumą, kuris tapo mūsų, kai buvome suvienyti su Jėzumi.

Prisimeni Sarą ir jos juoką, kai Dievas pranešė jai, kad ji, būdama 90 metų susilauks sūnaus? Žinoma, kad Dievui nepatiko jos netikėjimas (Pradžios 18).

Bet pažvelk į Hebrajams 11 skyrių, ten rašoma:

“Tikėjimu ir pati Sara- nevaisinga ir nebe to amžiaus-gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo” (Hebrajams 11:11).

Nors Sara ir juokėsi išgirdus pranašystę, vėliau ji patikėjo Dievo žodžiu ir ištikimai laukė, kol Jis išpildys tai, ką prižadėjo.

Įdomu tai, kad šiame „tikėjimo milžinų“ skyriuje Dievas išaukština Saros tikėjimą ir net neužsimena apie Saros juoką. Tai yra ne dėl to, kad Dievas pamiršo apie jos netikėjimą, ir ne todėl, kad mūsų Dievas praleidžia kai kuriuos dalykus pro pirštus, ar apsimeta jų nepastebėjęs. Priežastis yra daug gilesnė ir daug brangesnė.

Dievas sumokėjo labai didelę kainą už visas mūsų klaidas. Del savo tobulos ir amžinos meilės Jis pats iškentė atlygį už mūsų nuodėmes.  Taigi dabar, kadangi mes esame Kristuje, Jo kraujas padengia visas mūsų nuodėmes ir klaidas.

Dievo akivaizdoje mes esame baltesnės už sniegą.  Taigi, žvelgdamas į mus, Viešpats mato tik mūsų tikėjimą ir teisingus sprendimus, kuriuos mes padarėme.

Tai mums nesuteikia teisės nuodėmiauti, bet padrąsina žengti pirmyn nesižvalgant į praeitį. Net jei tu dešimt kartų suklydai ir tik vienuoliktą kartą pasirinkai tai, kas teisinga ir kas patinka Dievui, Jis žvelgia į tave šypsodamasis ir ruošia tau atlygį už tavo tikėjimą ir tą vieną teisingą sprendimą.

Neleisk šėtonui žlugdyti ir liūdinti tavęs badant pirštais į dalykus tavo gyvenime, kuriais tu nesididžiuoji. Kai kitą kartą jis tau rėks į ausį, kad vėl buvai bloga sesė, nepaklusni dukra ar nesąžininga mokinė, prisimink, kad tu turi pilną teisę pasakyti šėtonui tiesiai į akis, kad tu esi šventa ir teisi Dievo akyse, kad tavo nuodėmės yra atleistos ir kad tavo dangiškasis Tėvas ne tik myli tave, bet ir gėrisi tavimi.

Jis ne tik atleido tavo netinkamą elgesį, bet Jis taip pat tau davė galią nugalėti nuodėmę ir gyventi pergalingą gyvenimą. Neleisk praeičiai griauti tavo ateities!

Tol, kol tu galvosi, kad esi niekam tikusi ar nesugebanti elgtis teisingai, pergalė bus šėtono rankose.

Dievo tau suteikta jėga parodyk šėtonui jo vietą. Izaijo knygoje rašoma:

“Bet tu [šetone] esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę … guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas” (Izaijo 14:15, 19b).

Šėtono vieta yra po mūsų kojomis! Ir nei milimetro aukščiau.

Dievas NIEKADA nenustos tikėtis geriausio iš tavęs. Jis niekada nesakys: “Ji yra beviltiška”. Net jei tu girdėsi tuos žodžius iš tėvų, draugų ar mokytojų, jie niekada neišeis iš Dievo lūpų.

Kodėl? Todėl, kad per Šventąją Dvasią Jis tau suteikė savo jėgą gyventi šventą gyvenimą. Jis tau davė viską, ko reikia, kad darytum teisingus sprendimus.

Taigi gyvenk pilnavertišką gyvenimą kiekvieną dieną. Mato 6:34 Jėzus mus moko, kad kiekvienai dienai užtenka savo vargo. Tai yra tiesa, kai kalbame apie ateitį, ir kad nevalia nerimauti dėl rytojaus. Bet tai taip pat svarbu prisiminti kalbant apie praeitį. Neužkrauk vakarykštės dienos rūpesčio šiai dienai.

Tik tuomet, kai nustosime žvalgytis atgal, pamatysime, ką Dievas mums yra paruošęs ateityje!