Kai pradėjome kalbėti apie Trejybę, aš iš karto tau pasakiau, kad mes jos neišsiaiškinsime, nes tai padaryti mums yra neįmanoma. Aš trokštu, kad tu Trejybę priimtum kaip gerąją naujieną, o ne kaip problemą, nes tai yra pati svarbiausia Dievo savybė. Ar žinai, kas atsitinka, kai žmonės bando „išspręsti“ Trejybės „problemą“? Tų bandymų rezultatai yra erezijos.

Yra trys tiesos, kurios saugo Trejybę:

1. Dievas yra trys asmenys
2. Visi trys asmenys yra pilnai, vienodai ir amžinai dieviškos esybės
3. Yra vienas Dievas

Tikra krikščionybė, kalbant apie Dievą, stengiasi apsaugoti paslaptingumą ir nuostabą, kurie yra neatsiejami nuo galingo ir amžino Dievo. Tačiau erezija vietoje to, kad apsaugotų tą paslaptingumą, bando šį Dievą „išsiaiškinti“ (dažnai pasitelkiant filosofiją). Aš tave supažindinsiu su trimis erezijomis:

Modalizmas

Ankstyvoje krikščionybėje susiformulavo erezija, kuri teigė, jog Dievas nebuvo trys asmenys, bet vienas asmuo trijose būsenose. Pasak šios erezijos, Dievas save iš eilės apreiškė kaip Tėvas, Sūnus ir Dvasia.

Kaip Tėvas Jis yra Kūrėjas ir Įstatymo davėjas, kaip Sūnus- Gelbėtojas, ir kaip Dvasia Jis teikia malonę.

Ši erezija buvo Vakarų bažnyčios bandymas apginti monoteizmą nuo to, kas kai kuriems atrodė, kaip triteizmas. Tačiau šią „problemą“ jie „išsprendė“ paneigdami Sūnaus ir Dvasios asmenis.

Savo teoriją modalistai rėmė Jono 10:30 ir Jono 14:9.

Įvaikinimas

Ši erezija išpopuliarėjo antrame ir trečiame amžiuose. Šios erezijos Trejybės “problemos sprendimas” buvo paaiškinimas, jog Jėzus buvo paprastas žmogus, kuris vėliau tapo Dievu per įvaikinimą.

Įvaikinimo teorijos šalininkai tikėjo, kad Jėzus iš Nazareto buvo įvaikintas ir tapo Dievo Sūnumi dėl išskirtinio pamaldumo bei dievotumo. Pasak jų, Jėzus buvo įvaikintas krikšto metu, kai Šventoji Dvasia ant Jo nusileido ir suvienijo Jį su Dievu.

Arianizmas

Ketvirtame amžiuje Aleksandrijoje, Egipte buvo labai žymus bažnyčios vyresnysis vardu Arius, kuris atkakliai tvirtino, jog Tėvas buvo amžinas,  o Sūnus buvo kūrinys.

Pasak Arijaus, Jėzus ne visada egzistavo. Jis tikėjo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, tačiau netikėjo, kad Jėzus yra Dievas Sūnus. Savo įsitikinimus Arijus rėmė Patarlių 8:22;  Kolosiečiams 1:15; ir Jono 14:28.

Galbūt skaitydama tu dabar galvoji, kad mums nelabai svarbu žinoti, kokias teologines klaidas darė ankstyvieji krikščionys, tačiau aš noriu tau parodyti, kad tai yra aktualu net ir šiandien.

Ar esi ką nors girdėjus apie Jehovos liudytojus arba Mormonus? Jeigu bent kiek esi susipažinusi su jų įsitikinimais, tu iš karto pastebėsi, kad jie yra labai panašūs į Arianizmą. Šių dviejų sektų pasekėjai tiki Dievu ir tiki Jėzaus egzistavimu, tačiau jie netiki, kad Jėzus buvo Dievas. Taigi Arianizmas nėra tik ketvirto amžiaus klaidingas mokymas, jis sutinkamas net ir šiandien.

Bažnyčios atsakas

Jeigu nori sužinoti, kokia buvo ankstyvosios bažnyčios reakcija, su džaiugsmu galiu tau pranešti,kad bažnyčia nesedėjo rankų sudėjus, kai žmones nuodijo erezijos. 325 metais, Nikėjos mieste bažnyčia surengė tarybos susirinkimą, kurio metu suformulavo tikėjimo išpažinimą, kuris gynė Trejybę nuo tuo metu paplitusių klaidingų mokymų. Šis tikėjimo išpažinimas yra vadinamas Nikėjos tikėjimo išpažinimu ir yra vis dar bažnyčių naudojamas ir pripažįstamas šiandien:

„Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.

Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.

Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.

Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį gyvybės Davėją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo.”

Baigiant mūsų diskusiją apie Trejybę, aš noriu, kad tu atsimintum, jog Dievas tave be galo myli ir jau įrodė savo meilę tau. Tuos iš mūsų, kurie tikime Dievu, Tėvas sutaikė su savimi, sujungdamas mus su savo įsikūnijusiu Sūnumi, per Šventosios Dvasios apsigyvenimą mumyse. Ir tai yra evangelija- geroji naujiena.

Trejybė yra amžina bendrystė ir meilė, kuri liejasi per kraštus, ir į būtent į tą gyvenimą Dievas nori įtraukti mane ir tave.