Vienas iš dalykų, kurio pasiilgstu būdama toli nuo savo draugų yra mūsų pasivaikščiojimai. Su nostalgija menu pasivaikščiojimus su draugėmis ąžuolyne Lietuvoje ir vėliau ežero pakrantėje Čikagoje. Tai puikus laikas šiek tiek atsipalaiduoti, prasiblaškyti ir pabendrauti įtemptai nemąstant ir neįdedant per daug pastangų.

Tačiau, kai apaštalas Paulius kalba apie mūsų gyvenimus, jis naudoja kitokį palyginimą. Mūsų gyvenimai panašūs ne į ramų pasivaikščiojimą, bet į lenktynes.

“Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte!”

(1 Korintiečiams 9:24).

Ši eilutė man buvo geras priminimas, kad mums- man ir tau- neužtenka tik egzistuoti. Mes nesame sukurtos būti betikslėmis būtybėmis. Mes bėgame lenktynėse, kurios turi aiškų tikslą ir pabaigą- finišo liniją.

Kiekvienai iš mūsų Dievas turi konkretų tikslą. Jis yra paruošęs mums dalykų, kuriuos tik mes galime padaryti. Jis siunčia mus į konkrečias vietas ir apsupa mus konkrečiais žmonėmis. Gyvenime su Dievu nėra atsitiktinumų.

Dievas tave nuostabiai sukūrė ir apdovanojo visais sugebėjimais, kurių tau reikės, kad galėtum įvykdyti Jo skirtas užduotis tau. Jis įdėjo troškimus į tavo širdį, kurie sutampa su Jo planais tau.

Ne šiaip sau tau patinka piešti, rašyti, groti, kurti, modeliuoti, mokyti, bendrauti su žmonėmis ar  dainuoti… Neatsitiktinai tu sugebi atskirti, kas derinasi, o kas ne, ir duodi gerus dizaino patarimus. Ir tavo matematiniai sugebėjimai ar dešimtukai chemijoje taip pat yra didesnio plano dalis.  Dievas kiekvienai iš mūsų davė pomėgius ir sugebėjimus. Jis nori, kad mes juos naudotume- ir ne savanaudiškiems tikslams.

Dievas nenori, kad tu visą savo gyvenimą praleistum vaikščiodama parke, gerai leisdama laiką ar tiesiog plaukdama pasroviui, kai pasaulyje yra tiek daug žmonių, kuriems reikia dovanų, kurias tik tu turi; kuriems reikia žodžių, kuriuos tik tu gali pasakyti, ir patirties, kuria tik tu gali pasidalinti.

Dievas nenori, kad tu švaistytum nei savo talentų, nei laiko. Jis nori, jog kaip apaštalas Paulius tu veržtumeisi į tikslą, kad laimėtum prizą, dėl kurio Dievas tave pašaukė aukštybėse Kristuje Jėzuje (Fil. 3:14). Jis nori, kad į savo gyvenimą žvelgtum rimtai ir atsakingai. Jis nori, kad tu turėtum svajonių bei siekių, ir kad bėgtum lenktynėse iki galo. Jis trokšta, kad visa tai darydama tu būtum laiminga!

Jis nori, kad suprastum, jog gyvenime, priešingai negu pasivaikščiojime, reikia ištvermės ir užsispyrimo. Nors lėtai vaikščiojant įmanoma nukristi, daugiau tikimybės, kad nukrisi bėgdama. Taigi tu turi būti pasiruošus ne tik kristi, bet ir atsikelti bei eiti pirmyn. Nepamiršk, kad nors ir bėgdama tikriausiai dažniau nusibrozdinsi kelius, tačiau tu daugiau pasieksi ir įveiksi tolimesnį atstumą!

Aš noriu tave paraginti į šiuos ateinančius metus žiūrėti šiek tiek kitaip. Vietoje to, kad klaustum savęs: “Kaip man geriau gyventi?”, paklausk: “Kaip aš galiu man Dievo duotomis dovanomis pasidalinti su kitais?”

Eric Liddell, bėgikas laimėjęs aukso medalį Olimpinėse žaidynėse, kartą pasakė savo sesei: „Kai aš bėgu, aš jaučiu Jo malonumą.“ Dievas E. Liddell sukūrė nepaprastai atletišką, ir, kai Eric naudojo tuos sugebėjimus, jis jautė Dievo malonumą. Ką darydama tu jauti malonumą? Kaip tai darydama tu gali pasidalinti Dievo meile su žmonėmis?

Bėgimas lenktynėse nereiškia, kad tu neturėsi laiko pailsėti ar būti su draugais. Tikslas nėra būti kuo užimtesniai. Priešingai, galbūt bėgimas lenktynėse tau reikš, kad tau reikia atlaisvinti savo grafiką nuo betikslės veiklos ir skirti laiko draugei, kuriai reikia tavo pagalbos. Galbūt tai reikš skirti laiko meldžiantis už kažkokią situaciją. O gal tai reikš rasti žmogų, kuriam gali papasakoti apie Dievo meilę,- pasakoti per savo kūrybą, piešinius, muziką ar nuoširdų pokalbį. Tiesiog sutelk dėmesį į dalykus, kurie turi amžiną vertę.

Tebūna ateinantys metai kitokie! Gyvenk tikslingai.

Pajusk Dievo malonumą savo gyvenime.