Ar tau kada iškilo klausimas, kodėl žydai taip dažnai kėsinosi į Jėzaus gyvybę Jo tarnystės metu? Pastaruoju metu manęs to labai dažnai klausia. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Jis save vadino Dievo Sūnumi, o tai yra tas pats, kas sakyti, jog esi Dievas. Žydų kultūroje tai buvo laikoma piktžodžiavimu Dievui ir buvo baudžiama mirtimi. Jeigu Jėzus nebūtų buvęs Dievas, būtų ne tik kvaila, bet ir pavojinga Jam taip kalbėti apie save.

Ar Jis tikrai buvo ir yra Dievas? Gal Jėzus buvo tik pranašas arba labai religingas mokytojas? Pažvelkime į pačio Jėzaus žodžius, darbus bei kitų reakcijas, kad suprastume, jog Jis tikrai yra Dievas.

Jėzaus žodžiai

Įsivaizduok žmogų, kuris nėra Dievas, sakant šiuos žodžius: „kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sedėsite dvylikoje sostų, teisdami…“ (Mato 19:28). Tai būtų labai įžūlu. Tačiau Dievo Sūnus turi teisę tai sakyti.

Taip pat kaip Jis turi teisę sakyti: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mato 28:18)? Kas gi be Dievo dar turi visą valdžią? Taigi šiais žodžiais Kristus dar kartą skelbiasi esąs Dievas.

Jėzus taip pat laisvai dalino nuodėmių atleidimą: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!” (Luko 5:20). Visiems aišku, kad tik Dievas gali mums atleisti nuodėmes, nes prieš Jį mes nusidėjome.

O ką pasakysime apie Jėzaus teiginį: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!” (Jono 8:58)? Kai Jėzus kalbėjo tuos žodžius Abraomas jau buvo miręs apie du tūkstančius metų. Kas, jei ne Dievas, galėjo būti prieš Abraomą ir Jėzaus laikais?

Beje, Jėzus taip pat sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau nuo šiol Jį pažįstate ir esate Jį matę“ (Jono 14:6-7). Taigi Jėzus nesidrovi teigti, jog pažindami Jį, mes pažįstame Dievą Tėvą.

Visi šie žodžiai yra drąsus pasisakymai ir aiškiai parodo, jog Jėzus sakosi esąs Dievas. Tačiau Jėzus ne tik kalbėjo apie savo dievybę, bet ir rodė ženklus bei stebuklus, kurie įrodė Jo žodžių tikrumą.

Jėzaus darbai

Ar paprastas žmogus žino kito žmogaus mintis ir mato jo širdį? Ne, tačiau Kristus viską žinojo apie kitus žmones: “Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje“ (Jono 2:25). Biblijoje ne kartą parašyta, kad Jėzus žinojo, ką žmonės galvoja: „Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė…“, „Bet Jis [Jėzus], žinodamas jų mintis tarė…“ (Luko 6:8).

Kristus taip pat įrodė savo dievybę, parodydamas savo galią. Tik Dievas yra visagalis. Taigi Kristaus darbai liudija apie Jo dieviškumą.

Tik pagalvok, Jėzus vestuvėse vandenį pavertė vynu (Jono 2:1-11); plaukdamas valtyje su savo mokiniais Jis savo žodžiu nuramino audrą, sudrausmindamas vėjus bei ežerą (Mato 8:23-27).

Jam pakluso ne tik gamta, bet ir dvasinis pasaulis. Jėzus turėjo galią demonams. Daugybėje vietų Biblijoje parašyta, kaip Jėzus išvarė demonus iš žmonių: „[Jėzus] išvarė daug demonų ir neleido jiems kalbėti, nes jie pažino Jį“ (Morkaus 1:34; taip pat žr. Jono 8:28-34; Luko 11:14).

Kristus ne tik parodė savo valdžią virš gamtos ir dvasinio pasaulio, bet taip pat ir fizinio pasaulio- žmonių kūnų. Jėzų persekiojo žmonių minios, nes jie žinojo, kad Jėzus gali juos išgydyti. Mato 9 skyriuje aprašyta, kaip Jėzus išgydė paralyžiuotą vyrą: „Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,- čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį: -Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!’ Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus (Mato 9:6-7).

Tame pačiame skyriuje parašyta, kaip Jėzus savo prisilietimu išgydė du neregius, kurių akys iš karto atsivėrė (Mato 9: 27-30). Mato 9:35 parašyta, jog: „Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.“ Psalmių 103:3 parašytas, kad Dievas: „atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.“ Taigi matome, kad Kristus savo darbais ir savo žodžiais įrodė, jog Jis tikrai yra Dievas.

Jėzaus garbinimas

Jeigu atsimeni, pirmi du įsakymai Išėjimo 20:1-5 draudžia turėti kitus dievus ir garbinti ar tarnauti jiems. Naujajame Testamente taip pat parašyta, kad mes neturėtume garbinti kitų žmonių ar angelų (Apaštalų darbų 10:25-26; Apreiškimo 22:8-9).

Tačiau evangelijose net keliose vietose matome, kad žmonės nevaržomai garbino Jėzų. Jis tam nesipriešino, tuo patikindamas, jog garbindami Jį, jie elgiasi teisingai, nes Jis yra DIEVAS.

Mato 8 skyriuje raupsuotas vyras atėjo pas Jėzų ir Jį pagarbino (Mato 8:2). Jėzaus mokiniai garbino Jėzų po to, kai Jis nuramino audrą (Mato 14:33). Praregėjęs aklas vyras taip pat garbino Kristų (Jono 9:38).

Taigi Jėzus sakė esąs Dievas, savo darbais įrodė savo dievybę ir netgi tuo metu su Juo gyvenę žmonės pripažino Jo dievybę. Jeigu to būtų maža, Jėzus nugalėjo mirtį- prikeldamas numirusius žmones (Jono 11:38-45) bei pats prisikeldamas iš numirusių (Morkaus 16:5-7)-, tuo parodydamas, jog Jis yra Dievas, kuriam priklauso gyvybė.

Mes galime pasitikėti Dievo žodžiu, kad Jėzus Kristus tikrai buvo ir yra Dievas.