„Būkito tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplešė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“

(Filipiečiams 1:5-8)

Dėl paklusnumo Dievui ir dėl didesnės negu tu gali suvokti meilės tau Jėzus Kristus patyrė visus ribotumus ir silpnybes, kurias patiriame mes, riboti žmonės. Jis jautė nuovargį (Jono 4:6), buvo ištroškęs, alkanas bei jautė skausmą (Mato 4:2; Jono 19:28). Jis netgi iškentė tai, kas šiame pražuvusiame pasaulyje yra baisiausia- mirtį.

Ar suvoki, kad Jėzus pilnai supranta tavo fizinius negalavimus, tavo nuovargį, tavo alkį? Jis supranta, kaip tu jautiesi, nes Jis tai taip pat jautė. Jis netgi iškentė daugiau negu tu, todėl niekada nesidrovėk pasidalinti su Juo savo sunkumais, kokie jie bebūtų- dideli ar maži-, nes Jis pilnai supranta ir niekada nesmerkia ir negalvoja, kad tu esi silpna.

Jėzus supranta fizinius sunkumus

Kadangi Jėzus gimė kaip kūdikis, Jis turėjo užaugti taip pat, kaip ir mes augame. Luko 2:52 rašoma, jog Jis „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.“ Tačiau Biblijoje taip pat yra nemažai vietų, kur aiškiai matome, kad Jėzus yra visažinis Dievas (Morkaus 2:8; Jono 1:47-49 ir kt.).

Savo išvaizda Jėzus niekuo neišsiskyrė iš kitų (Izaijo 53:2) ir neatrodė ypatingas (Mato 13:53-58). Jis ne savo išvaizda, bet savo elgesiu stebino žmones.

Kai Jėzaus tarnystė žemėje buvo atlikta, šis ribotas Jėzaus kūnas buvo prikeltas iš mirties ir pašlovintas; su tuo pačiu kūnu Jėzus pakilo į dangų. Ar kada susimąstei, kad Jėzus, kuris dabar sėdi Dievo Tėvo dešinėje, vis dar yra savo pašlovintame kūne (įsikūnijęs)? Jis niekada vėl netaps dvasia, Jis išliks 100% Dievas ir 100% žmogus.

Grįžes į dangų Jis nesakė: „Viskas, užtenka! Tie žmonės yra žiaurūs, negaliu patikėti, ką jie man padarė. Aš norėjau jiems gero, o kuo jie man atsilygino? Aš nenoriu niekaip daugiau būti su jais susijęs! Nebereikia man šito kūno, man buvo geriau be jo.“

Ne, Jis to nesakė. Jėzus ne tik pasiliko žmogiškame kūne, bet Jis leido mums, Jo bažnyčiai, būti Jo kūnu, kurį Jis pašventina ir myli. Savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu Kristus suvienijo mus, tikinčiuosius, su savimi.

Jis neišsigando nuodėmės blogio, bet prisiemė tai, kas blogiausia. Kristus iškentė visą nepykantą, pagiežą, pyktį, smurtą ir netgi mirtį ant kryžiaus. Jis nugalėjo tą blogį, atpirko mus ir padarė mus naujais kūriniais savyje. Jeigu to būtų negana, Jis mums davė savo galią nugalėti blogį ir nuodėmę mūsų gyvenimuose!

Jėzus parodė, jog Jis myli tave ir mane labiau negu save. Mes nesame vertos Jo meilės, bet mes galime būti Jam dėkingos.

Tai, kad Jėzus buvo prikeltas ir paimtas į dangų savo pašlovintame kūne, mums suteikia vilties, kad po mirties, mes taip pat gausime pašlovintus kūnus, kurie bus tokie pat, kaip Jėzaus Kristaus (1 Korintiečiams 15). Savo naujuose kūnuose mes nebealksime, nebetrokšime ir nebejausime skausmo!

Jėzus supranta emocinius sunkumus

Jėzus ne tik fiziškai, bet ir emociškai tapo vienas iš mūsų. Jis iškentė visus siaubus ir širdgėlas, kurios yra įprastos mums, nupuolusiems žmonėms. Jis jautė liūdėsį ir apmaudą (Jono 13:21). Jėzus jautėsi vienišas, išduotas, paliktas kitų. Jis kentė skausmą, kai tie, kuriuos Jis labai mylėjo, Jo nesuprato (Luko 19:41-44).

Jėzus jautė pilną spektrą emocijų, netgi tas emocijas, kurias mes laikome neigiamomis- pyktį, susierzinimą, pavydą ir netgi neapykantą (Mato 21:12-13; Morkaus 10:13-16; Jono 11).

Vėlgi, Dievas supranta tavo emocijas geriau negu tu galvoji. Jis supranta, kai tu pyksti. Jis žino, ką reiškia pavydėti. Jis liūdi, kai tave įskaudina draugai, nes Jis žino, ką reiškia būti visų paliktam. Ne visos neigiamos emocijos yra nuodėmė. Jėzus savo gyvenimu mums parodė, jog emocijos, kurias dažniausiai laikome blogomis, ne visada yra, bet gali būti šventos.

Dievas daugiau negu supranta tave, Jis geriau nei bet kas kitas žino tave, ir kaip tu jautiesi.

 „Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi. <…> Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo. Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.“

(Hebrajams 2:17-18; 4:14-16)