Nežinau kaip tu, bet aš ne vieną kartą susimąsčiau, ar Dievui neatsibosta girdėti tų pačių maldų. Jis kartais greitai atsako į mano maldas, bet atrodo, kad kai kurių maldų atsakymo reikia laukti amžinybę su pusę. Jeigu man atsibosta prašyti tų pačių dalykų, nejaugi Dievui neatsibosta girdėti tų pačių maldų?

Nėra geresnės vietos atsakymams rasti negu Dievo Žodis, taigi nekeista, kad atsakymą ir patikinimą, kad nenustodama melstis, aš elgiuosi teisingai, radau būtent ten. Luko 11 skyriuje Jėzus mokino, kad mes turime būti atkaklūs, turime nesijausti blogai prašydami ir turime nepasiduoti, jeigu ne iš karto gauname tai, ko prašome.

„Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepalus duonos, nes draugas iš kelionės atvyko ir neturiu ko jam padėti ant stalo‘. O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti‘. Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl draugystės, tai dėl jo atkaklumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia. Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta“

(Luko 11:5-9).

Pas Dievą mes galime ateiti pačiu nepatogiausiu metu (kaip tas draugas vidurnaktį), su skubotais ir konkrečiais poreikiais bei su tikėjimu, kad gausime, ko prašome. Kaip tas draugas palyginime, taip ir Dievas dėl mūsų atkaklumo duos tiek, kiek mums reikia.

Vien dėl to, kad neturime kažko, ko mums reikia toliau daryti Dievo darbą ir padėti kitiems, dar nereiškia, kad turime nuleisti rankas ar pasukti kitu keliu. Tai, ko mes patys neturime, Dievas turi! Ir Jis mums sakė: “prašykite ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.”

Kaip dažnai mes neturime, nes neprašome, arba prašome, bet be tikėjimo, kad mums bus duota? Kaip dažnai mes negauname, nes per anksti pasiduodame?