Ar kada nors girdėjai kažką kalbant apie Dievą taip lyg Jis būtų to žmogaus geriausias Draugas? Galbūt tau buvo sunku tai įsivaiduoti, nes kartais tu abejoji, ar Dievas tikrai egzistuoja.
Jei tau iškyla tokios abejonės, tuomet ši mūsų diskusija tau padės jas išsklaidyti. Jeigu tu esi iš tų, kurie neturi abejonių, tuomet ši mūsų kelionės dalis tau primins, kaip Dievas mums save apreiškė.
Apie Dievo egzistavimą mums liudija gamta, istorija bei žmonija. Tai vadinama natūraliuoju apreiškimu. Romiečiams 1:20 parašyta: „Jo nerigimosios ypatybės- Jo amžinoji galybė ir dievystė- nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių…“
Taigi apie Dievo buvimą liudija kūrinija. Matydami tobulai sukurtus mechanizmus ir sistemas, kurios veikia gamtoje, mes suprantame, kad žmogus negalėjo to sukurti, kad kažkas „didesnis ir galingesnis“ turėjo būti viso to kūrėjas.
Dievo veikimas taip pat matomas žvelgiant į istoriją. Jobo 12:23 rašoma: „Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka“. Mes gal ir norėtume tikėti, jog žmonės kontroliuoja viską, kas vyksta politikoje, tačiau Dievas veikia net ir tame.
Vienas iš labai gerų pavyzdžių yra žydų tauta. Žmonės, tokie kaip Hitleris, visais būdais bandė išnaikinti žydus, tačiaus Dievas buvo jiems prižadėjęs, jog Jis juos išsaugos. Taigi nesvarbu, ką žmonės bandė padaryti, jie nesugebėjo sunaikinti Izraelio tautos.
Trečiasis dalykas, liudijantis apie Dievą, yra pats žmogus. Kiekvienas žmogus turi sąžinę, kuri jam pasako, kas yra teisinga, o kas ne.
Romiečiams 2:15 parašyta: “Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą”.
Dievas save apreiškė visiems žmonės ir nėra nei vieno, kuris galėtų pasiteisinti, sakydamas, jog jis nežinojo, kad Dievas egzistuoja (Romiečiams 1:20).
Tačiau per natūralų apreiškimą Dievas save apreiškė kaip Kūrėją, o ne kaip Gelbėtoją.
Kadangi mums labai svarbu pažinti Jį kaip Gelbėtoją, Dievas naudojo ypatingą apreiškimą per savo Sūnų, Jėzų Kristų, ir per savo Žodį- Bibliją– kuris liudija apie Sūnų.
Jono 1:1 rašoma: „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“. Jono 1:18 parašyta, jog niekas niekada nėra matęs Dievo, tiktai Jo viengimis Sūnus Jėzus.
Taigi, kas geriau galėtų mums apreikšti Dievą, jeigu ne tas Vienintelis, kuris Jį pažįstą?
Jėzus būdamas žemėje kalbėjo: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6).
Tik tada, kai mes pažįstame Dievą kaip Gelbėtoją, mes esame išgelbėti.
Neužtenka žinoti, jog Dievas egzistuoja. Netgi neužtenka žinoti, jog Jis sukūrė pasaulį. Mums būtina suprasti, jog mums reikia gelbėtojo, ir kad tas Gelbėtojas yra Jėzus Kristus.
Pamąstyk apie žodžius, kuriais Jėzus meldėsi: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave [Dievą Tėvą], vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų“ (Jono 17:3).
Jei Dievas nebūtų mums savęs apreiškęs, mes net nežinotume, jog Jis egzistuoja. Tai, kad Dievas save apreiškė įrodo, jog Jis nori, jog mes Jį pažintume.
Ar tu nori Jį geriau pažinti?
Šiandien, skaitydama Bibliją, skirk laiko apmąstyti, ką Dievas tau apreiškė apie save.
Ar tau kartais iškyla abejonių, kad Dievas egzistuoja? Kokiais būdais Dievas tau parodė, kad Jis tikrai egzistuoja?
Pasidalink savo mintimis su mumis, kad mes galėtume kartu augti Dievo pažinime.
Kodėl tau nereikia bijoti?
Psalmė 121 Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba. Kai tave slegia sunkumai ar atrodo, kad nėra galo išbandymams, kai namų darbai niekada nesibaigia ir egzaminai atrodo per sunkūs, pakelk akis į Viešpatį, neskęsk nuleidus galvą tarp visų...
Ką Dievas galvoja apie tavo klaidas?
Ar tu kada nors suklydai? Žinoma, juk mes visi klystame. Vienų klaidos mažesnės, kitų didesnės. Vienų klaidos lieka nepastebėtos, apie kitų klaidas kalba visas pasaulis. Bet ką Dievas galvoja apie mūsų klaidas? Ne! Žvelgdamas į mus Jis šypsosi,...
Kaip valgydama tu vis tiek gali badauti?
Nors aš stengiuosi sveikai maitintis, kartais negaliu susivaldyti ir suvalgau per daug šokolado. Ir kai sakau „per daug“, tai tikrai reiškia „per daug“. Dievas mūsų kūnus sukūrė taip, kad jiems reikia tam tikrų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie jiems...
Įžanga
Mes esame sukūrtos pagal Dievo atvaizdą. Mes esame Dievo kūriniai. Ir tam, kad sužinotume, kas yra kūrinys, mums pirmiausia reikia sužinoti, kas yra mūsų Kūrėjas. Dievas žmonijai save apreiškė dviem būdais: per savo užrašytą Žodį-Bibliją- ir per įsikūnijusį...
Joo, kadangi nuo mažens augom tikinčiųjų šeimose, tai atrodo tiesiog žinai, kad Dievas yra ir net nereikia tikėti… Bet man yra kilę minčių apie neteisingą tikėjimą, religiją, gal Dievas ne toks, kokiu tikiu, gal čia bergždžias reikalas tikėjimas ir t.t. Bet gale prieinu prie to, kad tai tiesiog neįmanoma, nes tokių didžių dalykų niekas negalėjo padaryti, tik Tas, kas gerokai aukščiau mūsų. Aš pati dažnai stebiuosi kokia tobula ir harmoninga kūrinija yra, kad žmonės net nesugeba jos visos pažint… kiekvieną kartą tai pamačius, tenka nustebti, nes viskas gale sueina į tobulą Kūrėją, nes visam chaotiškam pasaulyje atrodo, kad kažkur giliai viskas yra tobula (tada pagalvoju, kad taip buvo pradžioje, iki nuodėmės) ir pasaulį suteršia tik žmonių nuodėminga prigimtis. Todėl man žiauriai patinka gamta… tada gali pajausti artesnį ryšį su Dievu per kūrinija, matyti jį visur aplink. 🙂 O skaitant Bibliją (jei pavyksta suprast :D), pamatau, kad iš tiesų tos pranašystės ir ne tik (net pažadai asmeniškai žmonėms) pildosi arba išsipildė. Ir vien tas, kad pasaulyje yra bent šiokie tokie moralės principai, įstatymai, rodo, kad kažkas yra nematomo, o tik jaučiama, kas teisinga, o kas negerai. Šitas straipsnis padėjo viską prisiminti ir susidėlioti visa, ką kažkada Dievas iš tiesų pasakė ar parodė… Man patiko ;D o kaip Kristina ir sakė, juk dėl to ir vadinasi “tikėjimas”, o ne žinojimas, kad Dievas yra… gal Jis nori pamatyti, kas tikės Juo nematę ir taip išsirenka savo vaikus (nes šiaip galėtų ir pasirodyt tiesiog visam pasauliui :D) bet kokios mes privilegijuotos, kad galim tai žinoti ir jausti savo gyvenime, jau nuo pat mažens! 😉
Žmonės gali sukurti daug įvairių dalykų, bet jie visi sukurti iš kažko, ką Dievas sukūrė. Niekas nesukuria kažko iš nieko. Ir dar niekas nesugebėjo sukurti sėklos, kurioje yra gyvybė 🙂 Taigi sutinku, kad visa tai, kas yra gamtoje ir pasaulyje neginčijamai liudija apie Kūrėją!
Sakei, kad Dievas galėtų pasirodyti visam pasauliui. Man atrodo, kad Jis būtent tai ir padarė siųsdamas savo Sūnų į žemę. Bet žmonės Jo nepriimė, nes giliai širdyje jie nekenčia Dievo. Taip pat žmonės turi savo galvose susikūrę Dievo atvaizdą (koks yra Dievas, jo charakteris ir pan.), ir kai Jėzus atėjo į žemę, jie Jo neatpažino. Jis neatitiko jų Dievo “apibūdinimo”.
Dievas visam pasauliui apreiškė save, bet šėtonas sunkiai ir išradingai dirba, kad atitrauktų žmonių dėmesį ir užimtų juos kitais dalykais, tuo užtikrindamas, kad žmnonės negalvoja apie Dievą ir Jo neieško.
Būna tokių situacijų, kai turi įrodyti Dievo egzistavimą, tada būna tikrai sunku, jei nežinai visokių mokslinių ir biblinių faktų(pvz. išsipildžiusių pranašysčių arba pasaulyje vykstančių reiškinių, kurių mokslas iki šiol negeba paaiškinti), nes netikintiems Dievo egzistavimu apie Dievo apsireiškimą ar antgamtinius dalykus kalbėti sunku ir tai atsitrenkia kaip į sieną. Bet, manau, rašinys šiek tiek ne apie tai:) Dievo egzistavimą geriausiai įrodo mūsų pačių išgyvenimai, gyvenimo istorijos, kurias kiekvienas turim skirtingas, ir, manau, naivu galvoti, kad visa tai tik atsitiktinumas. Nors materialiame pasaulyje kartais ir sunku matyti Dievo veikimą, gal kažkam iškyla abejonių apskritai Dievo egzistavimo klausimu, bet aš save guodžiu žodžiais parašytais Jono laiške “Palaiminti, kurie tiki nematę”:)
Kristina, sutinku su tavimi, kad geriausiai Dievo egzistavimą įrodo mūsų gyvenimo patirtis. Netgi “Aplogetikos” paskaitoj (paskaitoj, kurioje mokėmės, kaip apginti savo tikėjimą) mes mokėmės, kad mūsų patirtis (santykiai su Dievu) yra geriausias įrodymas. Tai yra todėl, kad krikščionybė nėra tiesiog religija, bet yra santykiai su Dievu. Dievas nėra kažkoks objektas, kurio egzistavimą mes turime įrodyti, Jis yra asmuo, su kuriuo mes bendraujame 🙂
Taip, pilnai pritariu, kad be gyvenimo Jame ir Jo patyrimo savo gyvenime tas įrodinėjimas dažnai yra “pilstymas iš tuščio į kiaurą”, arba tiesiog religijos apgynimas
Jeigu mes naudojame kitus argumentus įrodyti Dievo egzistavimą, nejaugi tai neparodo, kad tie kiti dalykai (moksliniai įrodymai, filosofiniai įrodymai) turi didesnį autoritetą negu Dievo Žodis, kuris sako, kad Dievas egzistuoja? Tie kiti įrodymai gali būti naudingi tam tikrose situacijose, bet mes negalime remtis vien jais. Dievo Žodis turi būti svarbiausias įrodymas.
Jeigu nori daugiau informacijos apie mokslinius ir filosofinius argumentus, paskaityk šį straipsnį:
http://www.gotquestions.org/Lietuviu/ar-yra-Dievas.html 🙂
Esu tikra, kad beveik visiems krikščioniams per jų gyvenimą yra kilę abejonių, ar Dievas tikrai egzistuoja, ar mano tikėjimas turi kažkokį pagrindą, o gal aš tikiu tuo, ko iš tikrųjų nėra. Vienu mano gyvenimo tarpu ir man šmėstelėjo tokia mintis. Galbūt ji ir nebuvo tokia ryški, tačiau vis pagalvodavau, kad gal Dievo nėra. Tačiau dabar žinau, kad jis tikrai egzistuoja, ir kad niekas nepajudins mano tikėjimo, nes Jis visada šalia.
Savo egzistavimą Jis parodo kiekvieną dieną – Dievas priverčia susimąstyti, apmąstyti savo veiksmus, poelgius, duoda suprasti, kai pasakai kažką negero kitam, padarai kažką, kas Jam nepatinka ir nori, kad mes keistumėmės. Jis siunčia mums įvairius žmones, nes žino, kad mums reikia palaikymo dvasiniame augime. Jis duoda mums draugus – krikščionis, nes kai mums sunku, galime jiems pasipasakoti, pasiguosti. Ypač pajunti Dievo galybę gyvenimo išbandymuose. Dažniausiai žmonės kreipiasi į Dievą, kai juos ištinka kokios nors bėdos, rūpesčiai. Tokiu atveju Dievas įrodo, jog tikrai egzistuoja.
Yra daug dalykų, per kuriuos Dievas man įrodo savo būvimą. Tai keletas iš jų, apie kuriuos pagalvojau tik perskaičius šį laišką. 🙂
Monika, sutinku su tavimi, kad mes visi anksčiau ar vėliau iškeliame klausimą, ar Dievas tikrai egzistuoja. Ir kaip jau rašiau Viltei, tos abejonės nėra blogos, jos mums padeda tvirčiau tikėti tuo, kuo tikime.
Sutinku su tavimi, kad Dievas per Šventąją Dvasią, esančią mumyse, mus pataiso ir pamoko. Jis taip pat per Šventąją Dvasią mums duoda užtikrintumą dėl savo egzistavimo.
Krikščionys draugai tikrai yra Dievo dovana! Nežinau, ar kada apie tai pagalvojai, bet Jėzus yra tavo krikščioniuose drauguose ir kartais Jis per draugus tave padrąsina ir paguodžia. Mes juk esame Jo kūnas- Jis veikia per mus visus 🙂 aišku, jeigu mes Jam leidžiame. Kartais mes per daug užsiėmusios gyvenimo kontroliavimu ir nepaliekam Dievui vietos.
Taip, žmonės dažnai šaukiasi Dievo, kai prispaudžia bėdos. Bet jeigu mes pastoviai su juo bendrausime, Jis mums bus dar tvirtesnė uola sunkumų metu, nes mes Jį pažinosime. Juk ne tas pats prašyti pagalbos iš pažįstamo ir iš geriausio draugo 🙂
Aciu labai uz mintis,jos tikrai naudingos.Man asmeniskai nelabai yra iskiles toks klausimas,tikriausiai del to,kad nuo pat mazens lankau baznycia ir ten vis kartojama apie musu Gelbetoja ir Kureja.Taciau manau,kad sios mintys labai tiktu norint papasakoti draugui,kuris nepazista Dievo,jog Dievas yra ir Jis yra viso sio pasaulio Kurejas.
Aš rašydama galvojau, kad net ir toms merginoms, kurios neturi abejonių, tai bus naudinga, nes jos išmoks, kaip paaiškinti savo draugams.
Yra vienas dalykas kažką žinoti ir visai kas kitą mokėti tai paaiškinti kitam. Net jeigu niekada ir neabejojai, ar Dievas egzistuoja, neišsigąsk, jeigu kažkada tos abejonės atsiras. Tai nebūtinai blogas dalykas. Dievas kartais nori, kad mes pačios įsitikintume ir gautume patvirtinimą iš Jo, kad Jis tikrai yra Dievas, ir ne tik pasikliautume kitų žmonių žodžiais!