Jeigu aš dabar tavęs paklausčiau, ar būti žmogumi yra geras dalykas, ką tu atsakytum? Ar tu asocijuoji žmogiškumą ir kūniškumą su gerais ar blogais dalykais? Ar tu tiki, kad kūnas yra viso blogio šaknis?

Yra žmonių, kurie eina į kraštutinumus mokydami, kad viskas, kas yra kūniška- bet koks malonumas- yra blogai, ir todėl jie gyvena labai minimaliomis sąlygomis su tikėjimu, kad nuo to jie yra geresni žmonės.

Ar tu kada girdėjai kažką sakant, „Aš tik žmogus, ko tu tikiesi iš manęs?“ arba „Yra žmogiška klysti“?

Visa tai turint omenyje, trumpam nukeliaukim į Edeno sodą prieš tai, kai Ieva ir Adomas nusidėjo prieš Dievą.

 

Dievas sukūrė žmogų

 

Kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, Jis sakė, kad tai yra labai gera. Tuo metu nebuvo nieko blogo juose. Nuodėmė nėra normali žmonijos dalis- tai yra anomalija. Adomas ir Ieva turėjo viską, ko reikia, kad jie galėtų džiaugtis Dievo palaiminimais ir bendravimu su Juo. Tuo metu būvimas žmogumi buvo nuostabus netgi tobulas dalykas.

Tačiau kai kas pasikeitė po to, kai jie nusidėjo. Per nuodėmę į žmoniją įėjo mirtis. Žmonija buvo sugadinta.

 

Jėzus- Pirmagimis to, kas nauja

 

Yra svarbu visa tai suprasti prieš kalbant apie Jėzaus žmogišką prigimtį ir tai, kad Jis niekada nenusidėjo. Kai mes suprantame, kad nuodėmė nėra normali žmonijos dalis, mums pasidaro aiškiau, kodėl Jėzus nepadarė nuodėmių. Jis buvo be nuodėmės ne dėl savo dieviškos prigimties, bet dėl žmogiškos prigimties.

Savo žmogiškoje prigimtyje Jėzus atsatė žmogišką prigimtį į jos pradinę-gerą- būseną.

Prisimeni praeitą kartą kalbėjom, kad Jėzus yra naujas Kūrinys, Pirmagimis to, kas nauja? Savo žmogiškoje prigimtyje Jėzus pasiekė pergalę ten, kur Adomas ir Ieva suklupo.

Išgelbėjimas Jėzuje Kristuje yra įmanomas, nes Jis buvo tobulas žmogus, kuris niekada nenusidėjo.

 

„Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėmę dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“

(2 Korinitiečiams 5:21)

 

Ar Jėzus susitapatino su nuodėme?

 

Jėzus niekada nenusidėjo- nepadarė nei vienos nuodėmės-, bet ar jis susitapatino su mūsų nuodėme? Ar mūsų nuodėmės tapo Jo nuodėmės? Jeigu taip, tuomet, kada tai įvyko?

Ar Jis visą savo gyvenimą gyveno su tobula žmogiška prigimtimi? Jeigu Jis įsikūnijo tobuloje žmogiškoje prigimtyje, tuomet, ką Jis bandė išgelbėti? Ar tobulai žmogiškai prigimčiai reikia išgebėjimo?

Ar Jėzui visos mūsų nuodėmės buvo atiduotos tik tada, kai Jis kabėjo ant kryžiaus? Ar tai kaip kuprinė buvo uždėta Jam ant pečių prieš pat mirštant?

Žinau, daug klausimų, bet mums svarbu mąstyti apie šiuos dalykus ir rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Nors yra daug diskusijų šia tema tarp teologų, ir aš pati šiek tiek studijavau šitą klausimą, aš sutinku su tuo, ką mano teologijos profesorius mokė ir labai gerai apibūdino:

 

Jėzus Kristus be nuodėmės prisiėmė mūsų nupuolusią žmogišką prigimtį tam, kad savo gyvenime, mirtyje ir prisikėlime mus išgydytų ir sutaikintų su Tėvu. (Prof. Marcus Johnson)

 

Jėzus gimė su puolusia žmogiška prigimtimi, nes būtent šiai prigimčiai reikėjo išgelbėjimo. Tačiau Jis niekada nenusidėjo.

Grogorijus iš Nazianzus, ankstyvosios bažnyčios teologas, rašė:

 

Tai ko Jis [Jėzus] neprisiėmė, Jis neišgydė; bet tai, kas yra suvienyta su Jo dievybe yra išgelbėta.

(„Critique of Apollinarius and Apollinarianism“ iš Epistle 101).

 

Jėzus privalėjo gyventi mūsų nupuolusioje prigimtyje, nes tai prigimčiai reikėjo išgelbėjimo. Kaip Jis gyveno nupuolusioje prigimtyje ir niekada nenusidėjo? Tai yra viena iš paslapčių, kurias mes nebūtinai suprasime šiame pasaulyje, tačiau mes galime džiaugtis, kad Jėzus nugalėjo nuodėmę už mus, ir dabar mes galime gyventi toje pergalėje.

 

 

Daugiau skaitykite

Kaip susirasti gerų draugų?

Kaip susirasti gerų draugų?

Van Moody savo knygoje "People Factor" („Žmonių faktorius“) pateikė daug naudingos informacijos apie draugystes ir patarimų, kokių savybių reikia ieškoti žmonėse, su kuriais verta tapti artimais draugais. Tačiau, kur rasti tuos žmones? Nuo ko pradėti? Tikiu, kad yra...

Kas tu: uolėta dirva ar derlinga žemė?

Kas tu: uolėta dirva ar derlinga žemė?

  Prieš porą dienų buvau parke ir stovėjau prie smėlio dėžės, kurioje dvi šviesiaplaukės dvynukės smagiai statė smėlio pilis. Kai atėjo laikas joms eiti namo, jų mama joms priminė padėkoti už žaisliukus, kuriais joms leido žaisti kiti vaikai. Tačiau tik viena iš...

Trejybė: Dievas- mylintis Tėvas

Trejybė: Dievas- mylintis Tėvas

  Jei aš tavęs dabar paklausčiau, kas yra Dievas, koks būtų tavo atsakymas? Manau, kad ne viena iš mūsų paaiškintų, jog Dievas yra Kūrėjas ir visko Valdovas. Ir tas atsakymas iš dalies būtų teisingas. Juk Dievas sukūrė visa, kas egzistuoja, ir Jam priklauso...

Trejybė: įžanga

Trejybė: įžanga

  Jeigu kartu su manimi ėjai nuo pat pradžių, tuomet prisimeni, kad mes kelionę pradėjome nuo bibliologijos (mokslo apie Bibliją) ir taip pat jau kalbėjome apie kristologiją (mokslą apie Kristų). Dabar stovime kryžkelėje ir mums reikia nuspręsti, kur eisime...

Jėzus Kristus: erezijos

Jėzus Kristus: erezijos

                                                                              -Br. Ramūnas Mizgiris   Mes jau kalbėjome apie...

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...

Pin It on Pinterest

Share This