Jeigu aš dabar tavęs paklausčiau, ar būti žmogumi yra geras dalykas, ką tu atsakytum? Ar tu asocijuoji žmogiškumą ir kūniškumą su gerais ar blogais dalykais? Ar tu tiki, kad kūnas yra viso blogio šaknis?
Yra žmonių, kurie eina į kraštutinumus mokydami, kad viskas, kas yra kūniška- bet koks malonumas- yra blogai, ir todėl jie gyvena labai minimaliomis sąlygomis su tikėjimu, kad nuo to jie yra geresni žmonės.
Ar tu kada girdėjai kažką sakant, „Aš tik žmogus, ko tu tikiesi iš manęs?“ arba „Yra žmogiška klysti“?
Visa tai turint omenyje, trumpam nukeliaukim į Edeno sodą prieš tai, kai Ieva ir Adomas nusidėjo prieš Dievą.
Dievas sukūrė žmogų
Kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, Jis sakė, kad tai yra labai gera. Tuo metu nebuvo nieko blogo juose. Nuodėmė nėra normali žmonijos dalis- tai yra anomalija. Adomas ir Ieva turėjo viską, ko reikia, kad jie galėtų džiaugtis Dievo palaiminimais ir bendravimu su Juo. Tuo metu būvimas žmogumi buvo nuostabus netgi tobulas dalykas.
Tačiau kai kas pasikeitė po to, kai jie nusidėjo. Per nuodėmę į žmoniją įėjo mirtis. Žmonija buvo sugadinta.
Jėzus- Pirmagimis to, kas nauja
Yra svarbu visa tai suprasti prieš kalbant apie Jėzaus žmogišką prigimtį ir tai, kad Jis niekada nenusidėjo. Kai mes suprantame, kad nuodėmė nėra normali žmonijos dalis, mums pasidaro aiškiau, kodėl Jėzus nepadarė nuodėmių. Jis buvo be nuodėmės ne dėl savo dieviškos prigimties, bet dėl žmogiškos prigimties.
Savo žmogiškoje prigimtyje Jėzus atsatė žmogišką prigimtį į jos pradinę-gerą- būseną.
Prisimeni praeitą kartą kalbėjom, kad Jėzus yra naujas Kūrinys, Pirmagimis to, kas nauja? Savo žmogiškoje prigimtyje Jėzus pasiekė pergalę ten, kur Adomas ir Ieva suklupo.
Išgelbėjimas Jėzuje Kristuje yra įmanomas, nes Jis buvo tobulas žmogus, kuris niekada nenusidėjo.
„Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėmę dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“
(2 Korinitiečiams 5:21)
Ar Jėzus susitapatino su nuodėme?
Jėzus niekada nenusidėjo- nepadarė nei vienos nuodėmės-, bet ar jis susitapatino su mūsų nuodėme? Ar mūsų nuodėmės tapo Jo nuodėmės? Jeigu taip, tuomet, kada tai įvyko?
Ar Jis visą savo gyvenimą gyveno su tobula žmogiška prigimtimi? Jeigu Jis įsikūnijo tobuloje žmogiškoje prigimtyje, tuomet, ką Jis bandė išgelbėti? Ar tobulai žmogiškai prigimčiai reikia išgebėjimo?
Ar Jėzui visos mūsų nuodėmės buvo atiduotos tik tada, kai Jis kabėjo ant kryžiaus? Ar tai kaip kuprinė buvo uždėta Jam ant pečių prieš pat mirštant?
Žinau, daug klausimų, bet mums svarbu mąstyti apie šiuos dalykus ir rasti atsakymus į šiuos klausimus.
Nors yra daug diskusijų šia tema tarp teologų, ir aš pati šiek tiek studijavau šitą klausimą, aš sutinku su tuo, ką mano teologijos profesorius mokė ir labai gerai apibūdino:
Jėzus gimė su puolusia žmogiška prigimtimi, nes būtent šiai prigimčiai reikėjo išgelbėjimo. Tačiau Jis niekada nenusidėjo.
Grogorijus iš Nazianzus, ankstyvosios bažnyčios teologas, rašė:
(„Critique of Apollinarius and Apollinarianism“ iš Epistle 101).
Jėzus privalėjo gyventi mūsų nupuolusioje prigimtyje, nes tai prigimčiai reikėjo išgelbėjimo. Kaip Jis gyveno nupuolusioje prigimtyje ir niekada nenusidėjo? Tai yra viena iš paslapčių, kurias mes nebūtinai suprasime šiame pasaulyje, tačiau mes galime džiaugtis, kad Jėzus nugalėjo nuodėmę už mus, ir dabar mes galime gyventi toje pergalėje.
Ar tu bandai gražiai atrodyti prieš Dievą?
Ar kada net nesusimąstydama padarei išvadas apie žmogų vien tik pagal tai, kaip jis ar ji atrodė? Ar kada troleibuse, mokykloje ar net bažnyčioje vos žvilgtelėjusi į žmogų nusprendei, kad tau jis/ji patinka arba nepatinka ir kad norėtum arba nenorėtum draugauti...
Kodėl Dievas neišgelbsti visų žmonių iš karto?
Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė: "Kodėl Jėzus išgydydavo po vieną aklą ar luošą žmogų? Kodėl Jis neišgydydavo jų visų iš karto?" Iš pradžių nelabai žinojau, kaip atsakyt, bet po to sumąsčiau, kad gal dėl to, jog Dievui rūpi kiekvienas žmogus...
Ar demonai tave pažįsta?
Straipsnio pavadinimas gal ir skamba kraupiai, bet apie šią temą jau ilgokai galvojau. Neseniai su SJ merginomis skaitėme Apaštalų darbus, ir kai vėl perskaičiau 19 skyrių, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti. Nors žinau, kad kai kurioms iš jūsų galbūt...
Kuo tau svarbi Jėzaus dievybė?
Prieš pradedant kalbėti apie erezijas, kurios supo paslaptingą Dievo įsikūnijimą, noriu paminėti, kuo mums svarbi Jėzaus dievybė. Kodėl kažkoks kitas žmogus- vienas iš mūsų- negalėjo mūsų išgelbėti? Kodėl tai turėjo būti Dievas-Žmogus? Visų pirma, tai dėl to,...
Iš kur mes žinome, kad Jėzus buvo Dievas?
Ar tau kada iškilo klausimas, kodėl žydai taip dažnai kėsinosi į Jėzaus gyvybę Jo tarnystės metu? Pastaruoju metu manęs to labai dažnai klausia. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Jis save vadino Dievo Sūnumi, o tai yra tas pats, kas sakyti, jog esi Dievas. Žydų...
Kuo tau svarbi Jėzaus žmogiška prigimtis?
Jėzus be nuodėmės prisiėmė mūsų žmogišką prigimtį ir savo gyvenime, mirtyje bei prisikėlime išgydė mūsų žmogiškumą bei sutaikino mus su Dievu! Šioje vartotojiškoje kultūroje mes esame pripratusios prie mąstymo: "O kokia man iš to nauda?" Nors Dievas mums rodo...