Kai išsiaiškiname, kodėl mes turėtume pasitikėti Dievu („Dieve, kas tu esi, ir kodėl aš turėčiau pasitikėti Tavimi?“), antras žingsnis, kurį turime žengti, yra pavesti Dievui save ir viską, ką turime.

Tikriausiai žinai istoriją iš Senojo Testamento, kurioje Dievas įsakė Abraomui paaukoti savo vienintelį sūnų. Dievas davė Izaoką su pažadu, kad iš jo kils didelė tauta ir per Abraomą bus palaimintos visos tautos.

Abraomas su savo žmona Sara būdami per seni turėti vaikų, stebuklingai susilaukė šio žadėto sūnaus. Tačiau, kai Izaokas paaugo, Dievas tarė Abraomui:

 

“Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

(Pradžios 22:2)

 

Dievas labai gerai žinojo, ko Jis prašo iš Abraomo. Jis žinojo, kad Izaokas yra vienintelis Abraomo sūnus, ir Dievas žinojo, kad Abraomas myli savo sūnų.

 

Kai Dievas kažko paprašo iš mūsų,

Jis puikiai žino, ko Jis prašo.

 

Ar gali įsivaizduoti, kas dėjosi Abraomo galvoje? Aš jo vietoje tikriausiai būčiau nepaklusus Dievui ir galvočiau:

“Dievas tikriausiai išsikraustė iš proto. Man tikriausiai tik pasigirdo, kad Jis kalbėjo su manimi. Jis padarė stebuklą mūsų gyvenime, davė ilgai lauktą sūnų ir dabar Jis nori, kad aš jį paaukočiau?

Nesąmonė.

Aš Jam paklusau iki šiol, tikriausiai nieko tokio, jeigu šį kartą apsimesiu, kad negirdėjau Jo ir Jam nepaklusiu.”

Bet Abraomas pasirinko paklusnumą ir jie abu iškeliavo to kalno link.

Prieš tau pradedant panikuoti, aš skubu pasakyti, kad mūsų Dievas nenori, kad mes Jam aukotume savo vaikus. Šios istorijos moralas yra kitoks.

Kai jie priėjo prie to kalno, Abraomas ant aukuro uždėjo savo sūnų ir jau buvo pasiruošęs jį nužudyti, kai Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus:

 

“Abraomai! Abraomai! <…> Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”

(Pradžios 22:1)

 

Nors mūsų lietuviškose Biblijose parašyta, kad Abraomas tą vietą, kurioje viskas vyko, pavadino “Viešpats mato” (Pradžios 22:14), iš tikrųjų Jehovah-Jireh turėtų būti išversta “Dievas mato ir parūpina”.

Kai Dievas pamatė, kad Abraomas yra pasiruošęs Jam atiduoti viską, kas jam yra brangiausia, Dievas parūpino aviną aukai.

Dievas niekada neprašytų mūsų nužudyti savo vaikų ir,  nepamiršk, kad Jis yra Dievas- Jis nuo pat pradžių, dar prieš paprašant žinojo, kad Abraomas aukos aviną, o ne savo sūnų.

Kai Dievas mūsų prašo kažką padaryti ar kažką Jam atiduoti, Jis jau žino, kas bus ateityje. Jis žino, kad, jeigu mes būsime paklusnios, mūsų laukia dideli palaiminimai. Arba galbūt Jis žino, kad tai, ką mes laikome apsiglėbusios savo rankose, nėra mums reikalinga, ir Jis yra paruošęs kažką geresnio.

 

Tikėjimu mes turime pavesti tai,

ko mes nežinome,

į rankas Dievo, kurį mes žinome.

 

Dievas žinojo, kad Abraomo tikėjimas toks didelis, jog Abraomas “suprato, kad Dievas gali prikelti net iš mirties.” (Hebrajams 11:19) Abraomas visa širdimi tikėjo ir pasitikėjo Dievu. Jis žinojo, kad Dievas daro stebuklus. Nėra nieko per sudėtingo Abraomo Dievui. Ar tu tiki tuo pačiu Dievu?

Dėl savo paklusnumo Abraomas buvo gausiai palaimintas. Dievas ne tik atidavė Abraomui jo sūnų Izaoką, bet Pradžios 22:15-18 parašyta:

 

“Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus: ‘Savimi prisiekiu,- sako Viešpats,- kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus, Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso'”

 

Kuo daugiau Dievas prašo iš mūsų,

tuo daugiau palaiminimų Jis yra mums

paruošęs.

Dėl Abraomo paklusnumo buvo palaiminta ne tik jo šeima. Iš jo palikuonių atsirado žydų tauta, ir šioje tautoje gimė Jėzus, kuris yra palaiminimas visoms žemės tautoms.

 

Vienas paklusnumo žingsnis,

gali turėti daug pasėkmių

ir atnešti didelių palaiminimų.

Taip, Dievas mumis rūpinasi ir kitose Biblijos ištraukose Jis prižadėjo pasirūpinti mūsų kasdieniais poreikiais. Tačiau šioje ištraukoje Dievas mus moko, kad kartais Jis nori patikrinti mus, ar mes Juo visiškai pasitikime, ir ar mes esame pasiruošę visko atsisakyti dėl Jo.

Kai mes parodome savo atsidavimą ir paklusnumą Jam, net tada, kai Jo nurodymai atrodo nesąmoningi, Jis mus laimina ir parūpina visko, ko mums reikia ir dar daugiau.

Taip, kaip Dievas tikrino, ar Abraomas myli Dievą labiau negu pažadą ir sūnų, kuriuos Viešpats davė, Jis gali siųsti išbandymus į tavo gyvenimą. Dievas gali bandyti patikrinti tavo širdį, ir kiek tu esi pasiruošus Jam atiduoti.

Taip, kaip Dievas tikrino, ar Jis yra pats svarbiausias Abraomo gyvenime, taip ir tu gali atsidurti situacijose, kuriose Dievas tikrins, ar yra kas nors svarbesnis už Jį tavo gyvenime.

 

Dievas trokšta tave ir mane laiminti,

bet Jis nori būti svarbesnis už tuos

palaiminimus!

Nors Dievo vardas Jehovah-Jireh yra dažnai naudojamas maldose, kai žmonės tikisi, kad Dievas jiems parūpins tai, ko jiems reikia, pro akis praleidžiamas faktas, jog istorijoje, kurioje šis vardas yra minimas, Dievas pirmiau paprašė Abraomo atiduoti tai, kas jam buvo brangiausia.

Kas tavo gyvenime yra svarbiau ir brangiau negu Dievas? Draugai, šeima, mokslai, karjera, žmonių pripažinimas, pinigai? Jeigu Dievas paprašys tavęs tai atiduoti Jam, ką tu darysi?

Nepamiršk, kad mūsų Dievas yra Jehovah-Jireh, Dievas, kuris mato ir parūpina.

Daugiau skaitykite

Ar tu bandai gražiai atrodyti prieš Dievą?

Ar tu bandai gražiai atrodyti prieš Dievą?

  Ar kada net nesusimąstydama padarei išvadas apie žmogų vien tik pagal tai, kaip jis ar ji atrodė? Ar kada troleibuse, mokykloje ar net bažnyčioje vos žvilgtelėjusi į žmogų nusprendei, kad tau jis/ji patinka arba nepatinka ir kad norėtum arba nenorėtum draugauti...

Kodėl Dievas neišgelbsti visų žmonių iš karto?

Kodėl Dievas neišgelbsti visų žmonių iš karto?

  Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė: "Kodėl Jėzus išgydydavo po vieną aklą ar luošą žmogų? Kodėl Jis neišgydydavo jų visų iš karto?" Iš pradžių nelabai žinojau, kaip atsakyt, bet po to sumąsčiau, kad gal dėl to, jog Dievui rūpi kiekvienas žmogus...

Ar demonai tave pažįsta?

Ar demonai tave pažįsta?

  Straipsnio pavadinimas gal ir skamba kraupiai, bet apie šią temą jau ilgokai galvojau. Neseniai su SJ merginomis skaitėme Apaštalų darbus, ir kai vėl perskaičiau 19 skyrių, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti. Nors žinau, kad kai kurioms iš jūsų galbūt...

Kuo tau svarbi Jėzaus dievybė?

Kuo tau svarbi Jėzaus dievybė?

  Prieš pradedant kalbėti apie erezijas, kurios supo paslaptingą Dievo įsikūnijimą, noriu paminėti, kuo mums svarbi Jėzaus dievybė. Kodėl kažkoks kitas žmogus- vienas iš mūsų- negalėjo mūsų išgelbėti? Kodėl tai turėjo būti Dievas-Žmogus? Visų pirma, tai dėl to,...

Iš kur mes žinome, kad Jėzus buvo Dievas?

Iš kur mes žinome, kad Jėzus buvo Dievas?

  Ar tau kada iškilo klausimas, kodėl žydai taip dažnai kėsinosi į Jėzaus gyvybę Jo tarnystės metu? Pastaruoju metu manęs to labai dažnai klausia. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Jis save vadino Dievo Sūnumi, o tai yra tas pats, kas sakyti, jog esi Dievas. Žydų...

Kuo tau svarbi Jėzaus žmogiška prigimtis?

Kuo tau svarbi Jėzaus žmogiška prigimtis?

  Jėzus be nuodėmės prisiėmė mūsų žmogišką prigimtį ir savo gyvenime, mirtyje bei prisikėlime išgydė mūsų žmogiškumą bei sutaikino mus su Dievu! Šioje vartotojiškoje kultūroje mes esame pripratusios prie mąstymo: "O kokia man iš to nauda?" Nors Dievas mums rodo...

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...

Pin It on Pinterest

Share This