
Šiandieninis pasaulis mums siūlo daygybę meilės apibūdinimų. Vieni sako, kad tai drugeliai pilve, kiti, kad tai malonios emocijos ar prisirišimas. Tačiau Biblija mums pateikia visai kitokį apibūdinimą:
„Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“
1 Korintiečiams 13:4-8
Skamba gražiai, bet ar tokia meilė egzistuoja šitame pasaulyje?
Pagalvok apie Dievą. Jis sukūrė Adomą ir Ievą bei davė jiems viską, ko jiems gali reikėti. Tačiau jie nusisuko nuo Jo. Jie pamilo save labiau negu savo Kūrėją. Jei kada buvai įskaudinta, tu bent iš dalies gali suprasti, ką Dievas jautė dėl tokio žmonių pasirinkimo. Tačiau vietoje to, kad keršytų ar iš karto sunaikintų žmones, Dievas jiems parodė dar didesnę meilę. Kodėl?
„…nes Dievas yra meilė.“
1 Jono 4:8
Ta meilė, kurią apaštalas Paulius apibūdina laiške Korintiečiams, yra Dievas. Taip, mūsų Dievas yra Meilė.
Dievo iniciatyva
Nors Adomas ir Ieva slėpėsi nuo Jo, tačiau Dievas atėjo jų ieškoti. Savo pavyzdžiu Dievas mums visiems parodė, kad meilė nėra tik žodžiai ar jausmai. 1 Jono 4:9 parašyta:
„O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį.“
Dievas dėl tavęs ir manęs atidavė tai, kas Jam buvo brangiausia. Jis parodė, kad mes esame Jam svarbios, ir kad Jo meilei mums nėra ribų. Mes nusipelnėme mirties, bet siųsdamas savo Sūnų į žemę, Dievas mums davė gyvenimą Kristuje.
Nors Adomas ir Ieva pasirinko meilę sau ir nusisuko nuo Dievo, tačiau Dievas nenustojo jų mylėti. Kaip ir mums šiandien, Jis jiems davė antrą šansą- galimybę pasirinkti Dievą.
Dievas padarė negirdėtą dalyką- Jis nusprendė pats iškentėti žmonijos nuodėmės pasėkmes ir bausmę. Jono 3:16 skaitome:
“Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“
Naujas gyvenimas Kristuje
Dievas pasielgė priešingai nei Adomas ir Ieva, tuo parodydamas, kad Jo meilė kitiems yra didesnė už meilę sau. Mūsų Dievas nėra savanaudiškai save mylintis Dievas, bet su kitais savo meile besidalinanti Trejybė. Siųsdamas savo Sūnų į žemę, Dievas ne tik sumokėjo bausmę už nuodėmę, bet taip pat ir išreiškė savo meilę žmonėms. Jėzus atėjo su labai aiškia žinia:
„Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei. Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose.“
Jono 17:25-26
Taip, Dievas nusprendė su mumis pasidalinti amžina, tobula meile, kuri visa amžinybę gyvavo tarp Tėvo ir Sūnaus. Jis nusprendė mus įsileisti į Trejybės bendravimą. Kai mes įtikėjome Kristų, mes buvome suvienyti su Juo, ir Tėvo meilė Sūnui tapo mūsų meile. Mes teisėtai tapome Dievo Tėvo vaikais, kurie dalinasi ir džiaugiasi viskuo, kas priklauso Jėzui.
Viena iš mano mėgstamiausių Šventojo Rašto ištraukų yra Efeziečiams 1 skyrius. Joje labai aiškiai aprašyta mūsų nauja tapatybė ir akivaizdžiai matosi Dievo meilė mums:
“Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje visais dvasiniais palaiminimais danguje, mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje. Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame.“
Efeziečiams 1:3-6
Iš šitos ištraukos matome, kad visi mūsų palaiminimai yra Kristuje. Mylimajame mes esame priimtini Dievui- ne patys iš savęs, bet Kristuje.
Kai išgelbėjimo metu mes buvome suvienyti su Kristumi, ant mūsų gausiai išsiliejo dieviška meilė. Nors skamba keistai, mes tapome Kristaus kūno dalimi- Meilės dalimi. Ar tai atsispindi mūsų gyvenimuose? Kokia meile mes mylime kitus žmones?
Šventosios Dvasios bendravimas
Jeigu to nebūtų gana, ta pati Dvasia, kuri krikšto metu lyg balandis nusileido ant Jėzaus, išgelbėjimo metu apsigyveno mumyse, tuo padarydama mūsų kūnus aukščiausiojo Dievo šventykla. Ta pati Dvasia, kurios jėga Kristus nugyveno savo gyvenimą žemėje, yra mumyse. Dvasia, per kurią Kristus patyria Dievo meilę, mums taip pat leidžia nuolatos gyventi Dievo meilėje. Laiške Romiečiams parašyta:
„O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.“
Romiečiams 5:5
Dievas žinojo, kad mes negalime savęs išgelbėti. Gyvatės pažadas, kad žmogus taps išmintingesnis suvalgęs uždraustąjį vaisių, neišsipildė. Priešingai, mūsų meilė sau padarė mus silpnus ir mirtingus. Tačiau Dievas per daug mus mylėjo, kad viską paliktų taip, kaip yra.
„Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“
Romiečiams 5:6-8
Mes nenusipelnėme Dievo meilės. Bet Dievas mums parodė, kad Jo meilė neieško sau naudos, visa ištveria ir niekada nesibaigia.
Ar Korintiečiams 13 skyriuje apibūdinta meilė egzistuoja? Taip. Mes galime patirti tą tobulą meilę ateidami pas Tėvą per tikėjimą Kristumi ir Šventosios Dvasios bendravimą.
Kai tikrai patirsime tokią meilę, mūsų širdys pradės keistis ir iš mūsų pačių liesis tokios meilės šaltiniai kitiems.
“Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save…”
Efeziečiams 5:1-2

Ar tu bandai gražiai atrodyti prieš Dievą?
Ar kada net nesusimąstydama padarei išvadas apie žmogų vien tik pagal tai, kaip jis ar ji atrodė? Ar kada troleibuse, mokykloje ar net bažnyčioje vos žvilgtelėjusi į žmogų nusprendei, kad tau jis/ji patinka arba nepatinka ir kad norėtum arba nenorėtum draugauti...

Kodėl Dievas neišgelbsti visų žmonių iš karto?
Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė: "Kodėl Jėzus išgydydavo po vieną aklą ar luošą žmogų? Kodėl Jis neišgydydavo jų visų iš karto?" Iš pradžių nelabai žinojau, kaip atsakyt, bet po to sumąsčiau, kad gal dėl to, jog Dievui rūpi kiekvienas žmogus...

Ar demonai tave pažįsta?
Straipsnio pavadinimas gal ir skamba kraupiai, bet apie šią temą jau ilgokai galvojau. Neseniai su SJ merginomis skaitėme Apaštalų darbus, ir kai vėl perskaičiau 19 skyrių, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti. Nors žinau, kad kai kurioms iš jūsų galbūt...

Iš kur mes žinome, kad Jėzus buvo Dievas?
Ar tau kada iškilo klausimas, kodėl žydai taip dažnai kėsinosi į Jėzaus gyvybę Jo tarnystės metu? Pastaruoju metu manęs to labai dažnai klausia. Viena iš priežasčių buvo ta, kad Jis save vadino Dievo Sūnumi, o tai yra tas pats, kas sakyti, jog esi Dievas. Žydų...

Kuo tau svarbi Jėzaus žmogiška prigimtis?
Jėzus be nuodėmės prisiėmė mūsų žmogišką prigimtį ir savo gyvenime, mirtyje bei prisikėlime išgydė mūsų žmogiškumą bei sutaikino mus su Dievu! Šioje vartotojiškoje kultūroje mes esame pripratusios prie mąstymo: "O kokia man iš to nauda?" Nors Dievas mums rodo...

Jėzus Kristus: Ar būti žmogumi yra blogai?
Jeigu aš dabar tavęs paklausčiau, ar būti žmogumi yra geras dalykas, ką tu atsakytum? Ar tu asocijuoji žmogiškumą ir kūniškumą su gerais ar blogais dalykais? Ar tu tiki, kad kūnas yra viso blogio šaknis? Yra žmonių, kurie eina į kraštutinumus mokydami, kad viskas,...
