Ar tu kada nors suklydai? Žinoma, juk mes visi klystame. Vienų klaidos mažesnės, kitų didesnės. Vienų klaidos lieka nepastebėtos, apie kitų klaidas kalba visas pasaulis.
Bet ką Dievas galvoja apie mūsų klaidas?
Ne! Žvelgdamas į mus Jis šypsosi, nes mato Kristaus šventumą ir teisumą, kuris tapo mūsų, kai buvome suvienyti su Jėzumi.
Prisimeni Sarą ir jos juoką, kai Dievas pranešė jai, kad ji, būdama 90 metų susilauks sūnaus? Žinoma, kad Dievui nepatiko jos netikėjimas (Pradžios 18).
Bet pažvelk į Hebrajams 11 skyrių, ten rašoma:
“Tikėjimu ir pati Sara- nevaisinga ir nebe to amžiaus-gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo” (Hebrajams 11:11).
Nors Sara ir juokėsi išgirdus pranašystę, vėliau ji patikėjo Dievo žodžiu ir ištikimai laukė, kol Jis išpildys tai, ką prižadėjo.
Įdomu tai, kad šiame „tikėjimo milžinų“ skyriuje Dievas išaukština Saros tikėjimą ir net neužsimena apie Saros juoką. Tai yra ne dėl to, kad Dievas pamiršo apie jos netikėjimą, ir ne todėl, kad mūsų Dievas praleidžia kai kuriuos dalykus pro pirštus, ar apsimeta jų nepastebėjęs. Priežastis yra daug gilesnė ir daug brangesnė.
Dievas sumokėjo labai didelę kainą už visas mūsų klaidas. Del savo tobulos ir amžinos meilės Jis pats iškentė atlygį už mūsų nuodėmes. Taigi dabar, kadangi mes esame Kristuje, Jo kraujas padengia visas mūsų nuodėmes ir klaidas.
Dievo akivaizdoje mes esame baltesnės už sniegą. Taigi, žvelgdamas į mus, Viešpats mato tik mūsų tikėjimą ir teisingus sprendimus, kuriuos mes padarėme.
Tai mums nesuteikia teisės nuodėmiauti, bet padrąsina žengti pirmyn nesižvalgant į praeitį. Net jei tu dešimt kartų suklydai ir tik vienuoliktą kartą pasirinkai tai, kas teisinga ir kas patinka Dievui, Jis žvelgia į tave šypsodamasis ir ruošia tau atlygį už tavo tikėjimą ir tą vieną teisingą sprendimą.
Neleisk šėtonui žlugdyti ir liūdinti tavęs badant pirštais į dalykus tavo gyvenime, kuriais tu nesididžiuoji. Kai kitą kartą jis tau rėks į ausį, kad vėl buvai bloga sesė, nepaklusni dukra ar nesąžininga mokinė, prisimink, kad tu turi pilną teisę pasakyti šėtonui tiesiai į akis, kad tu esi šventa ir teisi Dievo akyse, kad tavo nuodėmės yra atleistos ir kad tavo dangiškasis Tėvas ne tik myli tave, bet ir gėrisi tavimi.
Jis ne tik atleido tavo netinkamą elgesį, bet Jis taip pat tau davė galią nugalėti nuodėmę ir gyventi pergalingą gyvenimą. Neleisk praeičiai griauti tavo ateities!
Tol, kol tu galvosi, kad esi niekam tikusi ar nesugebanti elgtis teisingai, pergalė bus šėtono rankose.
Dievo tau suteikta jėga parodyk šėtonui jo vietą. Izaijo knygoje rašoma:
“Bet tu [šetone] esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę … guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas” (Izaijo 14:15, 19b).
Šėtono vieta yra po mūsų kojomis! Ir nei milimetro aukščiau.
Dievas NIEKADA nenustos tikėtis geriausio iš tavęs. Jis niekada nesakys: “Ji yra beviltiška”. Net jei tu girdėsi tuos žodžius iš tėvų, draugų ar mokytojų, jie niekada neišeis iš Dievo lūpų.
Kodėl? Todėl, kad per Šventąją Dvasią Jis tau suteikė savo jėgą gyventi šventą gyvenimą. Jis tau davė viską, ko reikia, kad darytum teisingus sprendimus.
Taigi gyvenk pilnavertišką gyvenimą kiekvieną dieną. Mato 6:34 Jėzus mus moko, kad kiekvienai dienai užtenka savo vargo. Tai yra tiesa, kai kalbame apie ateitį, ir kad nevalia nerimauti dėl rytojaus. Bet tai taip pat svarbu prisiminti kalbant apie praeitį. Neužkrauk vakarykštės dienos rūpesčio šiai dienai.
Tik tuomet, kai nustosime žvalgytis atgal, pamatysime, ką Dievas mums yra paruošęs ateityje!
Sekmės formulė
Galbūt kaip ir aš, tu ne kartą norėjai žinoti sekmės formulę, kuri sudėtingus dalykus paverstų lengvais, ir kuri paprastus dalykus paverstų nepaprastais, padauginant įdėtų pastangų rezultatus. Skaitydama Jono evangeliją pastebėjau įdomų dalyką, kuris atrodo...
Ar tau uždarys palei nosį duris?
Trumpam su manim įsivaizduok Alisę- merginą, apie kurią aš nuolat kalbu. Tu žinai ją iš matymo. Tu daug girdėjai apie ją. Aš nuolat tau pasakoju apie jos charakterį, išvaizdą, jos užsiemimus ir t.t. Tu tiek daug žinai apie ją, kad, atrodo, tu ją pažįsti, bet ar...
Kaip labiau pasitikėti Dievu?
Mes visos norime pasitikėti Dievu ir matyti Jo veikimą savo gyvenimuose, tačiau nuo ko pradėti? Kaip išmokti pasitikėti Dievu? Iš savo gyvenimo pastebėjau, kad Dievas dažnai manęs prašo pasitikėti Juo mažuose dalykuose, kad vėliau mokėčiau Juo pasitikėti...
Jėzus Kristus: Ar būti žmogumi yra blogai?
Jeigu aš dabar tavęs paklausčiau, ar būti žmogumi yra geras dalykas, ką tu atsakytum? Ar tu asocijuoji žmogiškumą ir kūniškumą su gerais ar blogais dalykais? Ar tu tiki, kad kūnas yra viso blogio šaknis? Yra žmonių, kurie eina į kraštutinumus mokydami, kad viskas,...
Jėzus Kristus: nusižemino dėl tavęs
„Būkito tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplešė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki...
Jėzus Kristus: Dievas tarp mūsų
„Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa <...> Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp...
Ačiū už puikias mintis. Manau tikrai neverta žvalgytis atgal, dažniausiai tai net nepadeda teisingai pasirinkti ateity, o tik labiau sužlugdo… Tačiau man tas visiškas mūsų teisumas atrodo ne visai geras… Aš pati dažnai savo klaidas, nuodėmes pateisinu tuo, kad Dievas mane vis tiek myli, priima tokią, kokia esu ir jau už viską atleido. Bet ar nėra taip, kad tokiu būdu mes vėliau kartojam tas pačias klaidas ir netobulėjam? Kažkaip sunku tada keistis, kai galvoji, kad Dievas tai kaip artimas draugas, kuris ir taip žino koks esi netobulas, o mintys apie klaidas tėra iš šėtono. Ar teisinga taip galvoti..?
Geras pastebėjimas!
Visų pirma reikia prisiminti, kad mes esame teisios Dievo akyse ne dėl to, kad mes kažką padarėme, arba kažko nepadarėme. Mes taip pat esame mylimos ne dėl to, kad kažką padarėme arba kažko nepadarėme. Tai, kas mes esame Dievo akyse yra Kristaus “nuopelnas”- Jo tobulas gyvenimas priklauso mums, nes mes esame Jame!
Paulius rašė: “Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė, kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? Jokiu būdų! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje? Argi nežinote, jog mes pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą. Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo, žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei.” (Romiečiams 5:20-6:6)
Mes esame nauji kūriniai Kristuje. Jeigu mes nuolatos gyvename nuodėmėje, kažkas su mumis negerai 🙂
Dievas yra netgi daugiau negu artimas draugas ir mes niekada neturėtume Jo bijoti. Mūsų pastangos teisingai gyventi turėtų būti ne dėl mūsų baimės, bet dėl meilės Dievui. Ar tu pastoviai darytum kažką, kas žeidžia tavo draugę ar šeimos narį? Man atrodo, kad iš meilės jiems, tu stengtumeisi nedaryti nieko, kas juos skaudintų. Kai mes suprasime, kokia nuostabi ir tobula yra Dievo meilė mums, mes norėsime gyventi Jam patinkančius gyvenimus. Dievas taip pat mums davė savo Šventąją Dvasią, kuri mums padeda nenusidėti.
Kaip mylintis Tėvas, Dievas per Šventąją Dvasią mums parodo mūsų kaltes, ypač jeigu mes ilgesnį laiką gyvename nuodėmėje, bet po to, kai mes atgailaujame (nusigręžiame nuo nuodėmės), Dievas nebeprimena mums mūsų nuodėmių. Bet Šėtonas norėdamas mus sužlugdyti bando mus kaltinti. Tokiais atvejais mes turime jam priminti tiesą- mes esame teisios ir visos mūsų nuodėmės yra atleistos!
Nežinau, ar mano atsakymas padėjo, bet jei dar turi pastebėjimų ar daugiau klausimų, aš mielai atsakysiu.