Jei aš tavęs dabar paklausčiau, kas yra Dievas, koks būtų tavo atsakymas? Manau, kad ne viena iš mūsų paaiškintų, jog Dievas yra Kūrėjas ir visko Valdovas. Ir tas atsakymas iš dalies būtų teisingas. Juk Dievas sukūrė visa, kas egzistuoja, ir Jam priklauso valdžia danguje ir žemėje. Tačiau ar tai yra Dievo tapatybė?

Pagalvok truputį, jeigu Dievo tapatybė yra Kūrėjas ir Valdovas, tuomet Jam būtinai reikia kūrinijos, kad Jis galėtų būti savimi. Be kūrinijos Jis negalėtų būti nei Kūrėjas nei Valdovas. Tikriausiai tu dabar galvoji, „Nu ir ką? Juk Dievas sukūrė pasaulį ir dabar jį valdo, tai Jis gali būti savimi.“ Tas tiesa, tačiau, ką tuomet Dievas veikė prieš pasaulio sukūrimą, dar svarbiau, kas Jis buvo prieš pasaulio sutvėrimą?

Ką Dievas veikė prieš pasaulio sukūrimą?

Atsakymą randame Kristaus žodžiuose: „Tėve, Aš noriu, kad <…> jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą“ (Jono 17:24). Prieš sukuriant pasaulį, Dievas buvo mylintis Tėvas.

Gyvendami puolusiame pasaulyje, mes turime iškreiptus tėvo įvaizdžius. Tačiau, kai sakome, kad Dievas yra Tėvas, mes turime omenyje gyvybę teikiantį, mylintį, savo vaikais besirūpinantį Tėvą. 1 Jono 4:7-8 parašyta:

„Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė.“

Taigi žinodami, kad Dievas yra mylintis Tėvas, mes taip pat galime geriau suprasti, koks Jis yra Kūrėjas ir Valdovas. Jis nėra dangiškas policininkas, ieškantis progų nubausti Jo įstatymą pažeidžiančius žemės gyventojus, ir Jis nėra Kūrėjas, kuris sukūrė pasaulį vien tam, kad galėtų Jį valdyti.

Dievas yra Tėvas, amžinai egzistavęs Trejybėje, kurioje meilė liejosi per kraštus. Iš tos didžios meilės, Dievas sukūrė pasaulį bei žmones. Ne tam, kad mus valdytų, bet kad mus mylėtų, ir kad mes patirtume Jo šventą meilę, kuria Trejybė mėgavosi visą amžinybę.

Šventasis Raštas liudija apie Dievo tėvystę

Šventajame Rašte randame daug ištraukų, pabrėžiančių, kad Dievas yra Tėvas. Senajame Testamente Psalmių 103:13 parašyta: „Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.“ Kreipdamasis į Izraelį, Dievas taip pat sakė: „Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados“ (Jeremijo 3:19).

Naujajame Testamente Jėzus nuolatos Dievą vadina Tėvu. Jėzus sakė: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jono 20:17). Jis mus mokino melstis: “Tėve mūsų…“ Apaštalai Paulius ir Petras taip pat Dievą vadino Tėvu (Romiečiams 15:6; 1 Petro 1:3).

Ką tai tau asmeniškai reiškia?

Mums svarbu suprasti, kad buvimas Tėvu nėra Dievo darbas, Jis yra Tėvas. Taigi viską, ką Jis daro, Jis daro kaip Tėvas. Jis sukūrė pasaulį ir jį valdo kaip Tėvas. Jis mus myli ir auklėja kaip Tėvas. Mums nereikia Jo bijoti. Atėję pas Jį mes rasime paguodą, užuojautą, pagalbą… o ne pasmerkimą, panieką ar pyktį.

Romiečiams 8:1 parašyta: „Taigi dabar nėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje…“ Dievas netgi mus ragina drąsiai artintis prie Jo malonės sosto, „kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu“ (Hebrajams 4:16). Kad ir ką padarytume gyvenime, mes galime būti užtikrintos, kad Dievas mums ne tik atleis, bet kaip mylintis Tėvas apgaubs savo meile.

Kiekvieną kartą skaitydama 103 Psalmę sustoju pamąstyti apie 4 eilutę:

„Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.“

Dievas ne tik išgelbsti mūsų sielas iš pražūties, ne tik neduoda mums bausmės, kurios mes esame vertos, bet dar ir apgaubia mus savo malone bei gailestingumu, suteikdamas mums tai, ko mes nesame vertos.

Noriu tave paskatinti mąstyti apie Dievą, kaip apie mylintį Tėvą, kuris visada tave priims tokią, kokia tu esi. Tau nereikia tapti geresne negu esi, kad galėtum ateiti pas Jį. Jo meilė tau nepriklauso nuo tavo pastangų. Tu gali būti atvira ir sąžininga su Juo. Tu gali su Juo pasidalinti savo rūpesčiais, problemomis, gali prašyti Jo patarimo ir pagalbos. Jis tave myli. Dievas Tėvas myli tave dėl to, kas tu esi, o ne dėl to, ką tu darai.

P.S. Jeigu galvoji, kad visa tai skamba, kaip blogo elgesio pateisinimas, tu klysti. Taip, Dievas tave myli ir priima tokią, kokia esi, tačiau Jis per daug tave myli, kad leistų tau pasilikti tokiai pačiai. Kai pradėsi suvokti Dievo meilės gilumą, ta laisvė, kurią įgysi, paskatins tave gyventi Dievui patinkantį gyvenimą. Jėzus sakė: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų“ (Jono 14:15). Suprasdama Dievo meilę tau, tu Jį taip pat pamilsi. Ir kai kažką myli, tu nenori to asmens skaudinti. Tu darysi tai, ką Dievas nori, ne dėl to, kad tau reikia ar esi verčiama, bet dėl to, kad tu pati to norėsi.