Mes jau išsiaiškinome, ką Dievas veikė prieš pasaulio sukūrimą, tačiau, ar tau kada iškilo klausimas, kodėl Dievas sukūrė pasaulį? Jeigu Trejybei buvo taip gera visą amžinybę mylint vienas kitą, kodėl jie nusprendė sukurti mus? Ar jiems kažko trūko?

Atsakydama į šiuos klausimus, noriu daugiau pakalbėti apie mūsų „iš esmės“ kitokį Dievą. Tėvą, kuris visą amžinybę mylėjo Sūnų per Dvasią. Dievą, kuris yra teikiantis gyvybę. Kai suprantame, koks yra mūsų Dievas, mums lengviau suvokti, kodėl Dievas sukūrė pasaulį ir žmogų.

Dievas nesukūrė mūsų, kad mes Jam tarnautume, ar kad Jam nebūtų liūdna. Mūsų Dievas nėra vienišas ir Jam netrūksta pagalbininkų. Dievas nesukūrė mūsų, kad kažką gautų iš mūsų. Priešingai, Jis sukūrė mus, kad Jis galėtų mums duoti. Dievas mus sukūrė, kad mus mylėtų ir dalintusi ta meile, kuria Jis mylėjo savo Sūnų visą amžinybę. Mylinčiam ir gyvybę teikiančiam Dievui yra natūralu toliau kurti ir plačiau išlieti savo meilę.

Dievas Tėvas taip mylėjo savo Sūnų, kad ta meilė liejosi per kraštus. Jiems buvo taip gera Trejybėje, kad jie nusprendė pasidalinti ta meile su kitais- kūrinija. Dievas Tėvas nusprendė mylėti žmones taip, kaip Jis myli savo Sūnų. Biblijoje parašyta, kad Kristus yra visos kūrinijos pirmagimis: „O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių“ (Romiečiams 8:29). Mes esame Dievo meilės tęsinys- Jo meilės vaisius.

Iš kur mes žinome, kad Dievas mus myli?

Biblijoje taip pat parašyta, kad Kristus yra „ neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis“ (Kolosiečiams 1:15). Per Sūnų mes matome, koks yra Dievas. Per Sūnų mes sužinome, kad Dievas yra mylintis. Iš Jėzaus lūpų išėję žodžiai mums leidžia pažvelgti į Dievo širdį:

„Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei. Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose.“

(Jono 17:24-26)

Jėzus Kristus atėjo į žemę, ne tik kad mirtų ant kryžiaus ir atleistų mūsų nuodėmes. Jis atėjo ir tam, kad mums pasakytų ir savo gyvenimu parodytų, jog Dievas myli savo kūriniją- mus. Sukurdamas mus pagal savo atvaizdą, Dievas norėjo, kad mes patirtume Jo meilę, ir kad Jo meilė toliau lietusi per mus. Kad mes, kaip Sūnus, džiaugtumemės Tėvo meile ir atspindėtume ją, dalindamiesi ja su kitais. Ne veltui apaštalas Paulius meldėsi:

„aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą, <…> kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės“

(Efeziečiams 3:14-19)

Mes ne tik kartu su Kristumi patiriame Tėvo meilę, tačiau mes taip pat esame sukurti mylėti Tėvą taip, kaip Sūnus Jį myli. Būdamas žemėje Kristus sakė: „Bet pasaulis turi pažinti, jog Aš myliu Tėvą…“ (Jono 14:31). Jeigu mes suprantame Tėvo meilę mums ir patiriame ją per Sūnų, mums nereikia priversti savęs mylėti Dievo. Tai yra natūralus mūsų atsakas.

Daug žmonių nenori tikėti, ir juo labiau mylėti Dievo, dėl viso blogio, kurį mato pasaulyje. Tačiau mes tą blogį priskiriame ne tam asmeniui. Biblijoje parašyta: „Vagis [velnias] ateina vogti, žudyti ir naikinti. Aš [Kristus] atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,- kad apsčiai jo turėtų“ (Jono 10:10). Savo esybe Dievas yra geras. Dievui patinka dosniai dalintis viskuo, kas Jam priklauso. Jis ne tik nebando nieko iš mūsų atimti ar mus išnaudoti, bet Jis netgi duoda mums tai, ko mes nenusipelnėme. Jėzus toliau tęsė: “Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę” (Jono 10:11).

Dievas ne tik taip kalbėjo. Jis mums tai įrodė atiduodamas savo gyvybę už mus. Jis parodė, kad Jis mus myli labiau nei save. Jo meilė mums išsiliejo ant kryžiaus…

„Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tikį, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.“

(Jono 3:16-17)

Dievas ne tik iš meilės mus sukūrė, bet ir „atkūrė“ mus po to, kai mes nupuolėme, tuo parodydamas, kad Jo meilė mums nepriklauso nuo mūsų. Jis mus myli, nes Jis yra mylintis Dievas.